želtys

2 želtỹs sm. (4) J.Jabl, Š, LD138, ZtŽ, Rk 1. žr. žaltys 1: Močia išeina, ateina, žiūria – želtỹs gulia par vaiką Skp. Sodželkoj yra tokių žalių kaip ir želčių̃, intrauks Pnd. Želtỹ, želtỹ, želtuolė̃li, ar da gyvas pieno kunkulas Pnd. Šaknis nuo perkirtimo arba kad gyvatė arba želtys inkanda LMD(Ukm). Vieną rozą ejo par mišką žmogus ir užejo primygtą žel̃tį, katras jį prašė, kad nuo jo medžią nuverstų BM48(Skp). 2. žr. žaltys 4: ^ Musios gi lenda kaip ir želčiaĩ Kp. 3. žr. žaltys 5: Ne tik rupūžės, želčiai da esti Kp. O tu želčiùkai, kokios mažos bulbos! Skp.